Šinšila – graužikas kilęs iš kalnuotų Pietų Amerikos vietovių, labiausiai paplitęs Andų kalnuose. Laukinėje gamtoje šinšilos auga gana didelėmis šeimomis uolose. Būna, jog šinšilos randamos net kelių kilometrų aukštyje.
Kadangi šinšilos įpratę gyventi bendruomenėmis, jas reikėtų auginti bent po dvi. Šinšiloms patinka gana sausas oras, tačiau jis turi būti šviežias, todėl patalpa, kurioje auga šinšila, turi būti reguliariai vėdinama.
Šinšilos nėra itin tinkamas naminis gyvūnėlis vaikams ar užsiėmusiems žmonėms, kadangi reikalauja daug priežiūros ir dėmesio. Šinšilos mėgsta stabilumą, todėl su jomis reikia žaisti kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Šinšilos aktyvesnės naktį, kadangi natūraliai nuo karščio dieną slepiasi miegodamos uolų plyšiuose.
Kadangi šinšilos nėra labai mažiukai, be to, labai šoklūs ir mėgsta karstytis, todėl reikia pasirūpinti bent dviejų aukštų nemažu narveliu, kuriame turi būti namelis, vieta mineralinei kreidai, maisteliu ir kasdien keičiamu vandeniu.
Net ir turint gana didelį narvelį kasdien reiktų leisti šinšiloms laisvai lakstyti. Jos gana lengvai dresiruojamos, reaguoja į savo vardą ir kelias paprastas komandas, pavyzdžiui, „pas mane“, „negalima“ ir pan.
Tačiau ne tik žaidimai rūpi šinšiloms, gyvūnėliams svarbu gerai pavalgyti. Prastai maitinami graužikai išgyvena iki 5 metų, tačiau skiriant dėmesio kokybiškam maistui ir reguliariam maitinimui šinšilas galima išauginti apie 15 metų.
Šinšilos nuo senų laikų vertinamos dėl savo itin švelnaus kailio, tačiau stresas gali ne tik sutrumpinti šinšilų gyvenimą, bet ir kenkia kailiuko kokybei, todėl šinšiloms turi būti užtikrintos geros, ramios gyvenimo sąlygos.